Tas Jausmas Kai Žiūri Į Žemėlapį ir Nemoki Juo Naudotis

Nuo ko pradėti, jei esi visiškai atsilupęs?

Jei manai, kad geografija is not your thing tai greičiausiai tik todėl, kad nevisai žinai kas yra žemėlapis ir mastelis. Kalbant paprastai, žemėlapis ir mastelis yra kaip cepelinai, nes vienas cepelinas lėkštėje kažkaip nesižiūri, o vat du cepelinai vienoje lėkštėje jau visai kita kalba! Lygiai tas pats ir su žemėlapiu bei masteliu – juos reikia derinti tarpusavyje. Taigi, jei turi rankose žemėlapį, ieškok mastelio. Tradiciškai jis žymimas “M” raide ir gali būti užrašytas keliais būdais (1 Pav.). Skaitmeninis mastelis užrašomas skaičių santykiu, pavyzdžiui 1:15000000 ir tai reiškia, kad viena atkarpa žemėlapyje atitinka penkioliką milijonų tokių pat atkarpų realybėje. Netiki? Patikrink 😉 Vardinis mastelis arba kaip jį dar kartais vadina – žodinis mastelis – užrašomas metrais arba kilometrais, pavyzdžiui 1 cm – 150 km. Tokį mastelį labai lengva perskaityti ar pasakyti žodžiu. Skambėtų taip: vienas centimetras (žemėlapyje) atitinka šimtą penkiasdešimt (realybėje). O linijiniu masteliu gali būti bet kokia liniuotė, kurios atkarpos žemėlapyje ilgis mums parodo tikrąjį ilgį, pavyzdžiui 0_150_300_450_600 km.

 1 Pav. Skirtingais būdais užrašytas vienodas Europos žemėlapio mastelis

Trumpai tariant, žemėlapis yra sumažintas Žemės paviršiaus vaizdas pavaizduotas plokštumoje, o mastelis parodo, kiek tas vaizdas yra sumažintas. Pagal tai, kiek kartų žemėlapyje vaizduojama teritorija yra sumažinta, masteliai skirstomi į smulkius, vidutinius ir stambius. Jei 1cm žemėlapyje atitinka daugiau nei 10km realybėje, toks mastelis vadinamas smulkiu, jei nuo 2km iki 10km – vidutiniu, o jei 1cm žemėlapyje atitinka mažiau nei 2km realybėje – toks mastelis vadinamas stambiu. Žemiau esančiuose paveikslėliuose pateikti tokių mastelių pavyzdžiai. Įžvelgti dėsningumą nesunku, nes akivaizdu viskas kas paprasta: kuo mastelis yra smulkesnis tuo iš aukščiau žiūri į Žemės paviršių. Įsivaizduok, kad neturi gyvenime ką veikti ir susiruošei nuskristi oro balionu į Mėnulį. Tik pakilęs nuo žemės, matai, kaip visi objektai mažėja: žmonės, automobiliai, medžiai, gatvės ir t.t. Kuo labiau kyli į viršų, tuo sunkiau darosi įžiūrėti visus šiuos objektus, t.y. jie smulkėja. Pakilus labai labai aukštai, jau nebegalėtum įžiūrėti nei žmonių, nei pastatų ar gatvių. Tačiau, kitą vertus, pamatytum tai, ko negalėjai būdamas arčiau Žemės paviršiaus, pavyzdžiui, upes ir jų baseinus, kalnynus, jūras, regionus, net žemynus ir vandenynus. Beje, paprastai oro balionai neskraido aukščiau nei 3km aukštyje, todėl skrendant į Mėnulį geriau rinktis raketą.

Kaip apskaičiuoti maršruto ilgį?

Taigi, tu jau žinai, kad nesvarbu kaip užrašytas mastelis, jis tau parodo žemėlapio, plano ar brėžinio atkarpos ilgio santykį su tikruoju jos ilgiu. Kitaip tariant, greičiausiai mokytojai tavęs prašo ne apskaičiuoti mastelį, o nustatyti atstumus tarp objektų pasitelkus duotą mastelį. Pavyzdžiui, jei tau reikia apskaičiuoti maršruto ilgį nuo vienos vietos iki kitos, tau neužtenka jo išmatuoti žemėlapyje. Reikia apskaičiuoti koks maršruto ilgis bus realybėje pagal duotą mastelį. Easy peasy. Antrame paveiksle pavaizduoti du maršrutai. Abu jie prasideda Lietuvoje, tik vienas baigiasi Portugalijoje, kitas Ispanijoje. Portugalijoje esantis Uolos kyšulys yra vakariausias Europos žemyno taškas, tuo tarpu Ispanijoje esantis Tarifos kyšulys – piečiausias. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog keliaujant iš Lietuvos atstumas iki šių dviejų geografinių objektų yra vienodas, tačiau patikrinus, paaiškėja, kad nė velnio! Žemėlapyje vienas maršrutas yra vienu centimetru ilgesnis nei kitas, todėl ir realybėje atstumai skirsis. Telieka išsiaiškinti, kiek tas vienas centimetras žemėlapyje yra vertas realybėje. Šiuo atveju skaitmeninį mastelį (M 1 : 15000000) naudinga paversti vardiniu (M 1 cm – 150 km) ir atsakymas tau prieš akis: maršruto ilgis nuo Lietuvos iki piečiausio Europos Tarifos kyšulio yra vos 150 kilometrų ilgesnis nei iki vakariausio – Uolos kyšulio. O visas maršruto ilgis apskaičiuojamas taip:

Lietuva – Uolos kyšulys 25 (cm) x 150 (km) = 3750 km

Lietuva – Tarifos kyšulys 26 (cm) x 150 (km) = 3900 km

Įdomu tai, kad nusprendę aplankyti vieną iš šių geografinių objektų, kitas “ranka pasiekiamas”. O aplankyti juos verta!

Nebūk atsilupęs

Visi mes kartais ko nors nežinom ir nesuprantam, ypač mokykloje. Skirtumas tik toks, kad vieni pasiduoda net nepamėginę, o kiti nesustoja mėginę tol, kol jiems pavyksta. Taigi, atsilupę yra ne tie, kuriems nesiseka suprasti ar išmokti, ir ne tie kuriems sunku tai padaryti, o tie, kurie pasiduoda. Jei jau skaitai šį tekstą, vadinasi nesi atsilupęs žmoga 😀